Ne, tu neturi 9 gyvybių

🔗 Šiame Nexus:

📚 Gyvenimo trukmė, ilgaamžiškumas, sveikatos trukmė – kuo jie skiriasi?

🔢 Vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė

📈 Pagrindinės mirties priežastys pasaulyje

🆘 Pagrindinių mirties priežasčių rizikos veiksniai

💡 Kaip nemirti per anksti?

Nors pirmajame Nexus pasidalinau savo istorija, kaip susidomėjau ilgaamžiškumu, šįkart noriu labiau susitelkti į pagrindus. Pirmieji keli mano naujienlaiškiai bus lengvesnio turinio, nes esu tikra, kad dalis mano prenumeratorių yra nauji šioje temoje, todėl noriu tinkamai viską pristatyti. Taigi, pradėkime nuo terminologijos.

Gyvenimo trukmė, ilgaamžiškumas, sveikatos trukmė – kuo jie skiriasi?

Yra 3 skirtingi terminai – gyvenimo trukmė, ilgaamžiškumas ir sveikatos trukmė, ir svarbu suprasti jų skirtumus.

• Gyvenimo trukmė – tai bendra individo gyvenimo trukmė (laikotarpis nuo gimimo iki mirties) arba ilgiausias laikotarpis, kurį, remiantis turimomis biologinėmis žiniomis, gali tęstis organizmo ar rūšies gyvenimas.
• Ilgaamžiškumas glaudžiai susijęs su gyvenimo trukme, tačiau konkrečiai reiškia gyvenimo ilgį, ypač kai jis neįprastai didelis. Dažnai tai reiškia sulaukti senatvės išlaikant gerą sveikatą ir gyvybingumą. Ilgaamžiškumas apibūdina gebėjimą gyventi ilgą gyvenimą, viršijantį rūšiai būdingą vidutinį mirties amžių.
• Sveikatos trukmė apibūdina žmogaus gyvenimo laikotarpį, praleistą esant geros sveikatos, be lėtinių ligų ir sekinančių būklių. Sveikatos trukmės esmė – ne tik gyvenimo ilgis, bet ir gyvenimo kokybė sveikatos bei funkcinio pajėgumo požiūriu.

Man sveikatos trukmė yra svarbiausias iš šių 3 terminų, nes kas norėtų gyventi iki 100 ar daugiau metų, jei to nesimėgauja arba yra prikaustytas prie lovos.

Pernai skaičiau pranešimą apie ilgaamžiškumą ir tam sukūriau šį vaizdą viršuje, kad paaiškinčiau terminų skirtumus. Taip pat norėjau parodyti jų skirtumą iškeldama 2 svarbius klausimus.

1.     Kaip gyventi ilgiau?

2.    Kaip kuo ilgiau gyventi kokybišką gyvenimą?

Šiandienos Nexus pabandysiu atsakyti į pirmąjį.

Vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė

Pagal WordData.info vidutinis mirties amžius (arba vidutinė gyvenimo trukmė) yra keliais metais mažesnis – 68,9 metų vyrams ir 73,9 metų moterims (2021 m. duomenys). Žinoma, esama regioninių skirtumų. Pavyzdžiui, JAV jis siekia 73,5 metų vyrams ir 79,3 metų moterims, o Europos Sąjungoje – atitinkamai 77,7 ir 83,3 metų. Per pastaruosius 60 metų (t. y. nuo 1960 m.) tikėtina gyvenimo trukmė vyrams pailgėjo 18,1 metų, o moterims – 19,3 metų. Tai, žinoma, lemia medicinos ir sveikatos priežiūros pažanga, kuri tikrai bus kitų Nexus leidimų tema. TOP20 šalių pagal tikėtiną gyvenimo trukmę pateiktos lentelėje žemiau. Ar tu esi vienas iš laimingųjų?

Taigi, dabar žinodami dalį statistikos apie vidutinę gyvenimo trukmę, pabandykime atsakyti į pirmąjį klausimą, kurį iškėliau šio Nexus pradžioje: kaip gyventi ilgiau. Arba, kad būtų dramatiškiau – kaip nemirti per anksti. Man tai panašu į problemos sprendimą (arba kaip CAPA kokybės vadybos sistemoje) – jei nenori, kad kažkas nutiktų, turi įgyvendinti taisomuosius ir prevencinius veiksmus. Panašiai, jei nenori mirti per anksti, turi žinoti pagrindines mirties priežastis ir apsvarstyti, kokių veiksmų gali imtis, kad jų išvengtum.

Ką sako mokslas?

Pagrindinės mirties priežastys pasaulyje

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2019 m. 10 pagrindinių mirties priežasčių sudarė 55 % iš viso 55,4 mln. mirčių pasaulyje (1). Pagrindinės mirties priežastys siejamos su trimis plačiomis sritimis: širdies ir kraujagyslių (išeminė širdies liga, insultas), kvėpavimo (lėtinė obstrukcinė plaučių liga, apatinių kvėpavimo takų infekcijos) ir naujagimių būklėmis. Pasauliniu mastu 7 iš 10 pagrindinių mirties priežasčių 2019 m. buvo neužkrečiamosios ligos. Kilus COVID-19 pandemijai, vien 2020 m. registruota 1,8 mln. mirčių pasaulyje, o tikras skaičius, PSO vertinimu, tais metais galėjo siekti apie 3 mln. mirčių. Tai reiškia, kad COVID-19 infekcija tais metais žemiau esančioje diagramoje užimtų 3–4 vietą.

Žinoma, mirties priežastys skiriasi priklausomai nuo regiono ir šalies išsivystymo lygio. Didelių pajamų šalyse mirčių daugėja dėl visų 10 pagrindinių ligų, išskyrus dvi – išeminę širdies ligą ir insultą. Vis dėlto šios dvi širdies ir kraujagyslių būklės išliko tarp trijų pagrindinių mirties priežasčių, 2019 m. iš viso nusinešusios daugiau nei 2,5 mln. gyvybių. Be to, mirčių nuo hipertenzinės širdies ligos daugėja.

Pagrindinių mirties priežasčių rizikos veiksniai

Taigi, panagrinėkime pagrindines mirties priežastis (didelių pajamų šalyse) ir jų koreguojamus rizikos veiksnius, kad suprastume, ką tu asmeniškai gali dėl to padaryti (Šaltiniai: 2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14):

Ir nugalėtoja yra – tabako pramonė, nes rūkymas yra rizikos veiksnys 10 iš 10 mirtiniausių ligų. Nors ne pačiame geriausiame konkurse čia nugalima… Po tabako pramonės rikiuojasi maisto pramonė, nes nutukimas ir prastas / nesveikas maistas nustatyti kaip rizikos veiksniai atitinkamai 7 ir 6 iš 10 pagrindinių mirties priežasčių. Sėslus gyvenimo būdas ir hipertenzija (glaudžiai susiję su nesveiku maistu, nutukimu ir mažu fiziniu aktyvumu) taip pat yra rizikos veiksniai 6 iš 10 mirties priežasčių. Profesinis sąlytis su cheminėmis medžiagomis ir dulkėmis bei oro tarša didina visų kvėpavimo takų ligų riziką.

Kaip nemirti per anksti?

Kaip matai – visiškai akivaizdu, ką reikia daryti, kad gyventum ilgiau:

• Mesk rūkyti bet ką, ką rūkai. Ir turiu omenyje ne tik įprastas cigaretes, bet ir elektronines cigaretes, kaljanus, cigarus, cigariles, kaitinamąjį tabaką, susukamąjį tabaką, pypkių tabaką, bidžius, kretekus, bedūmius tabako gaminius ir visa kita, ko nepaminėjau. Nė vienas iš jų nėra šventesnis už kitus. Ir jei manai, kad toliau rūkysi, lygiagrečiai vartosi kokius nors prašmatnius ilgaamžiškumo papildus ir gyvensi laimingai iki gyvenimo pabaigos – na, tikimybė tam yra kur kas mažesnė. Netolimoje ateityje skirsiu vieną piktą Nexus rūkymui 😅
• Esi tai, ką valgai, todėl nebūk šlamšto maišas. Tavo kūno svoris, mityba, hipertenzija ir hiperlipidemija daugiausia priklauso nuo to, ką dedi į burną. Druska ir cukrus ne veltui vadinami baltąja mirtimi. Kiti dideli blogiai yra greitasis maistas (kuris visada ateina su itin saldžiu gazuotu gėrimu), perdirbta mėsa ir užkandžiai, gruzdintas maistas, saldainiai ir saldumynai, riebūs pieno produktai bei maistas, kuriame yra transriebalų (randamų daugelyje perdirbtų maisto produktų). Nors ir pati nesu šventoji ir kai ko iš to valgau, tai būna retais atvejais ir tikrai neturėtų būti tavo kasdienė mityba.
• Bent jau pradėk vaikščioti. Pastaraisiais metais moksliniuose tyrimuose fiziniam aktyvumui skiriama kur kas daugiau dėmesio, kalbant apie miego, psichikos sveikatos, atsparumo stresui, medžiagų apykaitos, ilgaamžiškumo ir kt. temas. Jei manai, kad sportas ne tau – na, mažiausia, ką gali padaryti, tai vaikščioti. Kai tik gali, atsisakyk automobilio, į netoliese esančią parduotuvę eik pėsčiomis (o ne automobiliu), įsigyk šunį, kurį būsi priverstas vedžioti, naudok bet kokią kitą tau tinkančią taktiką, bet, prašau, judėk! Stenkis nueiti bent 7 tūkst. žingsnių per dieną, geriausia 10 tūkst. Beje, apatinės kūno dalies treniravimas yra labai svarbus, nes vyresniame amžiuje viena dažniausių mirties priežasčių yra atsitiktiniai sužalojimai, kurie dažniausiai įvyksta pargriuvus.
• Tikrinkis kraujospūdį. Daryk tai reguliariai ir stebėk duomenis laikui bėgant. Kaip gali žinoti, ar sergi hipertenzija, jei tavo bazinis rodiklis neaiškus? Pavyzdžiui, mano įprastas kraujospūdis yra žemesnis nei vidutiniškai mano amžiaus grupėje. Be to, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apytiksliai 46 % (beveik pusė!!!) suaugusiųjų, sergančių hipertenzija, nežino turintys šią būklę, ir tik maždaug 1 iš 5 suaugusiųjų (21 %), sergančių hipertenzija, ją kontroliuoja.
• Niekada nepraleisk jokios profilaktikos programos. Jos egzistuoja ne šiaip sau. Jei tau laikas pasitikrinti dėl prostatos vėžio ar gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio, ar dėl bet kurios kitos profilaktikos programos, eik ir atlik tyrimą! Šeimos gydytojas paprastai iš anksto pasako, ko laukti. Studijų laikais dalyvavau moksliniame tyrime, kuriame vertinome termovizijos taikymą krūties vėžio diagnostikai. Turėjau galimybę pabendrauti su visomis mūsų tyrimo moterimis, kurioms jau buvo diagnozuota ši liga. Neįsivaizduoji, kiek daug jų kreipiasi per vėlai – žinodamos, kad gumbas ten yra jau gana ilgai, jos pasirodo tik tada, kai jis pradeda skaudėti ar kraujuoti. Tuo metu jis greičiausiai jau būna išplitęs į kitus organus, todėl esami gydymo būdai tampa mažiau veiksmingi.
• Skiepykis. Tiesiog pasidaryk tą prakeiktą skiepą. Vakcinos yra vienas didžiausių ir puikiausių išradimų medicinos istorijoje, pailginęs mūsų gyvenimą reikšmingiausiai, palyginti su kitais novatoriškais gydymo būdais. Nuo vakcinų išradimo XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, jaunimo (jaunesnių nei 15 metų) mirtingumas pasaulyje sumažėjo nuo maždaug 46 % iki 4,6 % (šiuo metu didelių pajamų šalyse šis procentas yra kur kas mažesnis). Be to, šiuo metu yra vakcinų ne tik nuo infekcinių ligų, bet ir vėžio profilaktikai (žmogaus papilomos viruso vakcina). Pastaba: jei kalbama apie skiepus, prašau žmonių man nesakyti, jei jie yra prieš vakcinas, nes ateityje greičiausiai nesugebėsiu su jais normaliai bendrauti…
• Apsaugok save pats, niekas kitas to nepadarys. Paskutinis rizikos veiksnys turi du elementus – oro taršą ir profesinį sąlytį. Nors negali pakeisti oro taršos situacijos be drastiškų pokyčių savo gyvenime (pavyzdžiui, persikeldamas gyventi kitur) ar nekeisi darbo dėl profesinio sąlyčio, gali kuo geriau apsisaugoti savo darbo aplinkoje. Kruopščiai dėvėk kaukę ar imkis kitų reikalaujamų saugos priemonių, jei susiduri su dulkių ar cheminių medžiagų poveikiu. Žmonės linkę nuvertinti, kokias drastiškas pasekmes tai gali sukelti.

Tikiuosi, skaitymas patiko. Dabar, kai žinai pačius pagrindus, kaip gyventi ilgiau, kitame Nexus naujienlaiškyje aptarsiu esminius ilgaamžiškumo ir sveikatos trukmės elementus. Būtinai užsiprenumeruok ir pasidalink savo mintimis!

Išversta iš anglų kalbos dirbtinio intelekto pagalba.