Bjauri tiesa apie maisto papildus

🔗 Šiame Nexus numeryje:

❌ Vaistiniai preparatai ≠ maisto papildai

🏇 Maisto papildų rinka – laukiniai Vakarai

🔬 Nuo gyvūnų iki žmogaus: pasimetę vertime

🚩 7 pavojaus ženklai renkantis maisto papildus

💊 7 patarimai, kaip išsirinkti kokybišką produktą

Neseniai turėjau didžiulį malonumą kalbėti vienoje didžiausių inovacijų ir tendencijų konferencijų Baltijos šalyse – LOGIN. Vienas iš 7 scenų buvo skirtas ilgaamžiškumo ir sveikatos temoms. Nusprendžiau savo pranešimą paversti straipsniu, kad pasiekčiau dar platesnę auditoriją. Šiame Nexus numeryje aptariu skirtumą tarp vaistinių preparatų ir maisto papildų kūrimo bei kokybės, kodėl svarbu pasitikėti duomenimis, gaunamais iš klinikinių tyrimų (t. y. žmogaus duomenimis), ką reikia žinoti apie maisto papildų rinką ir kaip nepasiklysti tarp 100 mln.+ produktų, kurie kasdien peršami jūsų ekranuose socialiniuose tinkluose.

Išlygos

Prieš pradedant, keliais labai aiškiais teiginiais nubrėžkime kontekstą:

1. Aš NESU prieš maisto papildus.
2. Maisto papildai GALI pagerinti jūsų bendrą sveikatą, jei vartojami teisingai ir jei tai kokybiški produktai.
3. Aš PATI vartoju nemažai papildų (Magnesium, Vitamin B complex, Vitamin D3+K2, NR+Resveratrol, Omega-3 complex ir kartais kai kurių kitų).
4. Aš NEATSTOVAUJU jokiems farmacijos ar maisto papildų prekių ženklams ar jokioms reguliavimo institucijoms.

Vaistiniai preparatai ≠ maisto papildai

Vaistiniai preparatai nėra tapatūs maisto papildams daugeliu įvairių aspektų, įskaitant reguliavimą, kokybę ir jų poveikį sveikatai. Juos aptarsiu tolesniame tekste.

Paskirtis

Skirtumas aiškus jau iš pačios apibrėžties. Pagal Europos vaistų agentūrą, vaistiniai preparatai yra bet kokia medžiaga ar medžiagų derinys, pasižymintis savybėmis gydyti ar išvengti ligų žmogui arba kuris gali būti vartojamas ar skiriamas žmogui siekiant atkurti, koreguoti ar keisti fiziologines funkcijas sukeliant farmakologinį, imunologinį ar metabolinį poveikį, arba nustatyti medicininę diagnozę. Paprastais žodžiais tariant, vaistiniai preparatai yra medžiagos ar preparatai, naudojami diagnozuoti, gydyti, išvengti ar palengvinti ligų bei sveikatos sutrikimų simptomus.

Pagal JAV Maisto ir vaistų administraciją (FDA), maisto papildai apibrėžiami kaip produktai, vartojami per burną, kuriuose yra maistinės sudedamosios dalies, skirtos papildyti mitybą. Šių produktų maistinės sudedamosios dalys gali apimti vitaminus, mineralus, žoleles ar kitus augalinius komponentus, aminorūgštis bei tokias medžiagas kaip fermentai, organų audiniai, liaukos ir metabolitai. Kai perskaitote tai vienas šalia kito, suprantate, kokio poveikio galima tikėtis iš vieno ar kito ir kokia tokio potencialaus poveikio reikšmė jūsų bendrai sveikatai.

Kūrimo procesas ir reguliaciniai reikalavimai

Pakalbėkime apie reguliacinės aplinkos skirtumą. Jei norite užregistruoti naują vaistinį preparatą, jūsų vaistas turi būti nuodugniai ištirtas ikiklinikinių tyrimų metu in vitro (arba, kitaip tariant, mėgintuvėlyje / kolboje / Petri lėkštelėje ir pan.) ir in vivo (skirtingų rūšių laboratoriniuose gyvūnuose). Jei jums pasiseka įrodyti, kad jis saugus ir veiksmingas, seka 3 klinikinių tyrimų fazės (tyrimai su žmonėmis), kuriose kiekvienoje fazėje auga tiriamųjų skaičius bei sudėtingumas. Tik po to galite pateikti rinkodaros leidimo dokumentaciją reguliuotojams ir tikėtis patvirtinimo. Tai jūsų įmonei gali užtrukti nuo 10 iki 15 metų, ir greičiausiai papildomai vykdysite poregistracinius stebėjimo tyrimus, kad įsitikintumėte, jog vaistas saugus realiomis sąlygomis, kaip parodyta žemiau esančiame paveiksle.

Tuo tarpu daugeliu maisto papildų atvejų tyrimų ir kūrimo proceso apskritai nėra. Tik nedidelė papildų gamintojų dalis atlieka bent kokį R&D ir investuoja į inovacijas. Dauguma šiais laikais parduodamų produktų yra „white-label“ papildai, pagaminti pagal sutartinės gamybos procesą ir tiesiog įdėti į gražią pakuotę, sukurtą pardavimo įmonės.

Jei nuspręsčiau parduoti savo pačios ilgaamžiškumo maisto papildų prekių ženklą, galėčiau tai pasiekti per kelis mėnesius – tiesiog susirasdama gamintoją, užsakydama tai, ko man reikia, pageidaujama forma ir sukurdama gerą rinkodaros strategiją pardavimams pasiekti. Jei būčiau pakankamai sąžininga, taip pat turėčiau pateikti pranešimo dokumentaciją atitinkamoms institucijoms, kad galėčiau parduoti tuos produktus dominančiose šalyse. Ir, kaip parodyta žemiau esančioje schemoje, jei ant pakuotės nurodyčiau reglamento leidžiamus teiginius – man nereikėtų atlikti jokių tokio produkto tyrimų.

Maisto papildų rinka – laukiniai Vakarai

Maisto papildų vartojimas auga. Didėjantis lėtinių ligų, įskaitant nutukimą, diabetą, širdies ligas ir vėžį, paplitimas, taip pat įtemptas gyvenimo būdas ir vartotojų mitybos įpročių pokyčiai yra vieni pagrindinių veiksnių, skatinančių vartojimą visame pasaulyje.

Pasaulinės maisto papildų rinkos dydis 2023 m. buvo įvertintas 177,50 mlrd. USD ir prognozuojama, kad augs 9,1 % CAGR tempu 2024–2030 m.

Prognozuojama, kad rinkos dydis 2024 m. sieks 192,65 mlrd. USD, o pajamų prognozė 2030 m. – 327,42 mlrd. USD, kas beveik dvigubai daugiau, palyginti su 2023 m. rezultatais (1). Dėl tokio patrauklaus prognozuojamo augimo metai iš metų verslo požiūriu, nepakankamo maisto papildų reguliavimo ir tokių produktų pardavimo internetu paprastumo, egzistuoja įvairios problemos, apie kurias vartotojai turėtų žinoti. Kaip teigia šios pastraipos pavadinimas, man maisto papildų rinka yra laukiniai Vakarai dėl šių priežasčių:

1. Veikliųjų medžiagų kiekis gali skirtis nuo nurodyto etiketėje, ir dažniausiai jis būna gerokai mažesnis, nei nurodyta.
2. Produkte gali visai nebūti veikliųjų medžiagų, nurodytų maisto papildo sudėties lentelėje.
3. Produkte gali būti veikliųjų medžiagų, kurios nenurodytos etiketėje, o tai taip pat gali būti farmacinės veikliosios medžiagos.
4. Rinkodaros reklamų teiginiuose pateikiama informacija gali būti klaidinanti ir toli gražu neatitikti tikrojo produkto poveikio.

2007–2016 m. FDA nustatė 776 suklastotus maisto papildus ir susiejo juos su 146 skirtingomis įmonėmis (2). Šie produktai daugiausia buvo parduodami seksualinei funkcijai gerinti (353 arba 45,5 %), svoriui mažinti (317 arba 40,9 %) ar raumenims auginti (92 arba 11,9 %). Pažymėtina, kad 157 iš šių produktų (20,2 %) turėjo daugiau nei vieną nepatvirtintą ingredientą. Dažniausios aptiktos klastojimo medžiagos buvo sildenafilis seksualinę funkciją gerinančiuose papilduose (166 iš 353 arba 47,0 %), sibutraminas svorio mažinimo papilduose (269 iš 317 arba 84,9 %) ir sintetiniai steroidai ar į steroidus panašūs ingredientai raumenų auginimo papilduose (82 iš 92 arba 89,1 %). Be to, 28 produktai buvo paminėti dviejuose ar trijuose įspėjimuose, paskelbtuose praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams vienas nuo kito. Iš jų 19 (67,9 %) vėlesniuose įspėjimuose vėl turėjo naujų nepatvirtintų ingredientų, o tai rodo pakartotinį klastojimą. 2014–2016 m. 117 iš 303 suklastotų mėginių (38,6 %) buvo aptikti tiriant internetinius pavyzdžius, o 104 iš 303 (34,3 %) – tikrinant tarptautines pašto siuntas.

Kaip galbūt žinote, esu vaistininkė pagal išsilavinimą ir turiu dar vieną pavyzdį, įstrigusį man atmintyje. Vienas mano universiteto profesorius, turintis visą reikiamą įrangą savo laboratorijoje (pavyzdžiui, efektyviosios skysčių chromatografijos aparatą), retkarčiais paima iš rinkos tos pačios sudedamosios dalies maisto papildus ir patikrina, ar ji ten tikrai yra. Rezultatai, kuriuos jis kartą pristatė apie Omega-3 maisto papildus, buvo šokiruojantys. Tik vienas prekių ženklas turėjo būtent tai, kas nurodyta etiketėje, kiti turėjo gerokai mažiau veikliosios medžiagos, o buvo ir nemažai maisto papildų, kuriuose Omega-3 buvo pakeista panašios cheminės struktūros aliejumi, kuris mūsų sveikatai jokios naudos neduoda.

Nuo gyvūnų iki žmogaus: pasimetę vertime

Daugelis maisto papildų pardavėjų savo rinkodaros teiginiuose rašo užrašą „Moksliškai įrodyta“. Deja, daugeliu šių atvejų duomenys gaunami iš ikiklinikinių tyrimų, t. y. duomenys iš ląstelių kultūrų, tyrimų su gyvūnais ir pan. Be to, turite suprasti, kad šie duomenys daugeliu atvejų gaunami ne naudojant tą produktą, kurį ketinate pirkti. Klinikiniai tyrimai egzistuoja neatsitiktinai. Geras pavyzdys man yra ažiotažas dėl NAD+ pirmtakų. Kaip rašiau ankstesniame Nexus numeryje, nors ikiklinikiniai duomenys parodė nuostabių rezultatų ir daug žadančių duomenų, jų perkėlimas į žmogų yra prastas, ir mes nematome tokio paties terapinio / sveikatinamojo poveikio kaip mielėse ar pelėse. Turėkite šį pavyzdį omenyje kaskart, kai kas nors nori jus įtikinti bet kokio produkto poveikiu, remdamasis ikiklinikinių tyrimų publikacijomis.

7 pavojaus ženklai renkantis maisto papildus

Naršydami produktus internete, galite patikrinti tam tikrus faktus ar išvengti tam tikrų pavojaus ženklų. Tarp jų:

🚩 „Moksliškai įrodyta…“. Kaip minėta pastraipoje aukščiau, turite patikrinti, ar šie duomenys gauti tiriant gyvūnus, ar žmones, ar tai patikimas informacijos šaltinis (mokslinis, o ne socialinių tinklų straipsnis), ar veikliosios medžiagos ir jų kiekiai, naudoti tame tyrime, yra tokie patys kaip dominančiame produkte, ir t. t.

🚩 „Mano sukurti produktai…“. Šiais laikais matau nemažai influencerių, teigiančių, kad jie buvo itin įsitraukę į produkto kūrimą. Žiūrėkite, jei neturite tyrimų laboratorijos ar gamyklos ir jei nesugalvojote naujos formulės, vartojimo būdo ar dar ko nors produktui, kurį parduodate, tiesiog aiškiai pasakykime, kad vienintelis dalykas, kurį sukūrėte, buvo pakuotės dizainas. Na, tam irgi reikia kūrybiškumo, ar ne?

🚩 „Gali padėti vėžiu sergantiems, diabetikams…“. Taip pat matau socialinių tinklų reklamų, kurios toli gražu neatitinka tiesos ir naudoja labai klaidinančius bei stiprius teiginius, kuriuos net neteisėta naudoti. Pažvelkite į šio straipsnio pradžią, į maisto papildo apibrėžtį, ir pagalvokite, ar tokią apibrėžtį atitinkanti medžiaga tikrai gali išgydyti sunkias ligas arba kaip stipriai ji gali paveikti jūsų sveikatą. Geresniam vaizdui pateikiu keletą neleistinų / leistinų teiginių pavyzdžių žemiau:

❌ Neleistina: Padeda sumažinti osteoporozės poveikį

✅ Leistina: Padeda išlaikyti tvirtus kaulus

❌ Neleistina: Mažina kraujospūdį

✅ Leistina: Padeda palaikyti širdies sveikatą

🚩 „Kaip matyta Cosmopolitan / Forbes / …“. Daugelyje internetinių parduotuvių galite matyti teiginius „kaip matyta“ tam tikroje populiarioje svetainėje. Tai iš tiesų daroma siekiant padidinti patikimumą vartotojams ir padidinti pardavimus. Pirmas dalykas, kurį turite padaryti, yra sekti šias nuorodas ir patikrinti, ar tai tikrai tas pats produktas, kuris buvo paminėtas viename ar kitame straipsnyje, ar tik kažkas panašaus. Taip pat pagalvokite, ar šie informacijos šaltiniai tikrai yra tie, kuriuose norite tikrinti bet ką, susijusį su savo sveikata. Man – ne.

🚩 Gydytojų ar mokslininkų nuotraukos svetainėje. Aptikau vieną maisto papildų svetainę, kurioje buvo gydytojo, esą tos įmonės konsultanto, nuotrauka. Tai atrodė gėdinga, todėl pirmiausia paėmiau to „gydytojo“ vardą ir paieškojau jo LinkedIn – jokių rezultatų. Gerai. Tada atsisiunčiau jo nuotrauką ir įkėliau ją į Google paiešką. Ir ką gi? Radau jį nemokamų stokinių nuotraukų svetainėje su šalia esančiu raktažodžiu – vidutinio amžiaus gydytojas. SUKČIAVIMO PAVOJUS!

🚩 Žinomų ilgaamžiškumo influencerių nuotraukos. Daugelis internetinių verslų taip pat bando pasinaudoti tokių ilgaamžiškumo influencerių kaip David A. Sinclair A.O., Ph.D., Andrew Huberman ar Peter Attia populiarumu. Galite matyti jų nuotraukas, naudojamas be jokio leidimo, cituojamus jų teiginius, prie produktų reklamų pridedamus jų vaizdo įrašus ir t. t. Šie vyrukai turi savo svetaines ir aiškiai nurodo savo ryšį su produktais ar įmonėmis, su kuriomis bendradarbiauja. Taigi dar kartą – tikrinkite faktus!

🚩 Logotipai ar ženkleliai, „įrodantys“ produktų kokybę. Sukčiai dažnai bando padidinti savo patikimumą, pridėdami įvairius ženklelius savo svetainėje. Paprastai jie nurodo „Deimantinė kokybė“, „Auksinis sertifikatas“ ir kitokias nesąmones… Dar kartą, atsisiųskite tokio ženklelio nuotrauką ir patikrinkite, ar tai tikrai kokia nors sertifikacija, ar tik kažkas, sukurta su Paint.

7 patarimai, kaip išsirinkti kokybišką produktą

Štai keletas patarimų iš manęs kaip vaistininkės, kaip išsirinkti kokybišką produktą arba bent jau kaip kiek įmanoma apsisaugoti nuo sukčiavimo:

1. Patikrinkite informaciją apie dominantį produktą oficialiose atitinkamų reguliavimo agentūrų svetainėse. Kelios paminėtinos: FDA, Europos vaistų agentūra, Europos maisto saugos tarnyba, taip pat vietinės agentūros, prižiūrinčios maisto papildus ar kitus dominančius produktus, tokius kaip medicinos priemonės.
2. Patikrinkite informaciją apie produktų kokybę trečiųjų šalių laboratorijose. Aš dažnai naudoju ConsumerLab.com, kad patikrinčiau veikliųjų medžiagų kokybę ir kiekį įvairiuose papilduose. Vienintelis trūkumas, kad ši svetainė tikrina tik JAV parduodamus produktus.
3. Patikrinkite visą įmanomą informaciją apie gamintoją, gaminantį dominantį maisto papildą. Kiek laiko jie rinkoje, kur įsikūrę, ar turi savo gamyklą, ar tai tik dar vienas „white label“ prekių ženklas, kokią sertifikaciją turi ir ar ji tikra.
4. Jei įmanoma, rinkitės maisto papildus iš gamintojo, kuris gamina ir vaistinius preparatus. Tai suteiktų jums daugiau pasitikėjimo, kad gamintojas taikys tas pačias geros gamybos praktikas ir kokybės standartus kaip ir vaistiniams preparatams, nes nenorės sugadinti savo prekių ženklo.
5. Kai tik įmanoma, rinkitės produktą, registruotą kaip vaistinį preparatą vietoj maisto papildo. Taip yra daugelio veikliųjų medžiagų atveju, tokių kaip Vitamin D, Vitamin B complex, Folic Acid, Magnesium ir kt. Tokiu atveju būsite 99,9 % tikri, kad vartojate būtent tai, kas parašyta etiketėje.
6. Venkite didžiulių nuolaidų ar akcijų „2 už 1 kainą“. Įvertinkite, kokia galėtų būti tokio produkto savikaina ir ar jis tikrai gali būti kokybiškas už tokią žemą kainą.
7. Patikrinkite maisto papildų ženklinimą ir rinkitės tik patvirtintus pagal ES, JAV ar kitą vietinį reglamentą. ES patvirtintas ženklinimo taisykles galima rasti čia. ES santrauka pateikta žemiau:

Informaciją apie FDA ženklinimo reikalavimus galima rasti čia. Kai kurie JAV naudojami kokybės ženklai parodyti žemiau:

Pabaigai norėčiau pabrėžti, kad maisto papildai yra tik priedas prie jūsų sveikatos, o tikrai ne pagrindinis dalykas, kuriuo reikia rūpintis. Ir, kaip užbaigiau savo pranešimą konferencijoje:

Jei nesirūpinsite savo ilgaamžiškumo „higiena“ (miegu, sveika mityba, fiziniu aktyvumu, atsparumu stresui, psichikos sveikata), bet kokie jūsų vartojami maisto papildai bus tarsi pleistro lipdymas ant mirusio žmogaus žaizdos, kuris nuo tos žaizdos ir mirė.

Šįkart ne tiek daug mokslo, bet daug peno apmąstymams ir patarimų, kaip būti budresniems internete. Tikiuosi, kad skaitymas patiko. Daugiau apie ilgaamžiškumą ir sveiką gyvenimo trukmę – po 2 savaičių. Būtinai užsiprenumeruokite!

Išversta iš anglų kalbos dirbtinio intelekto pagalba.