Tylusis žudikas: aukštas kraujospūdis

🔗 Šiame Nexus numeryje:

🚨 Kas yra (aukštas) kraujospūdis?

❤️ Kraujospūdis ≠ širdies susitraukimų dažnis (pulsas)

😱 Hipertenzija bauginančiais skaičiais

💡 Hipertenzija ir ilgaamžiškumas

⁉ Ar jums gresia didesnė hipertenzijos rizika?

🚴 Gyvensenos pokyčiai kraujospūdžiui kontroliuoti

⚕ Prailginkite sveikų gyvenimo metų trukmę – stebėkite kraujospūdį ir imkitės veiksmų

Pradėkime nuo kelių klausimų. Kada paskutinį kartą tikrinotės kraujospūdį? Ir nesiteisinkite, kad jums tik 30 ar 40 metų, tad kam jums to reikėtų. Manau, kad dauguma žmonių yra girdėję, jog aukštas kraujospūdis, arba, medicininiu terminu, hipertenzija, kenkia sveikatai. Vis dėlto visuomenėje aukštas kraujospūdis labai dažnai nuvertinamas kaip nesvarbus ir pradeda kelti nerimą tik tada, kai jau būna sukėlęs rimtų sveikatos problemų. Todėl tikiuosi, kad šis Nexus Naujienlaiškio numeris daugeliui taps priminimu ir suteiks praktinių patarimų, kaip geriau pasirūpinti savimi, gyventi ilgiau ir, svarbiausia, sveikiau. Šiame Nexus aptarsiu, kas apibrėžiama kaip hipertenzija, kokia bauginanti statistika slypi už šios diagnozės, kaip ji veikia jūsų ilgaamžiškumą. Taip pat patikrinsime, ar jums gresia didesnė hipertenzijos rizika, kokie gyvensenos pokyčiai gali reikšmingai sumažinti kraujospūdį ir kodėl jo stebėjimas toks svarbus.

Kas yra (aukštas) kraujospūdis?

Prieš gilinantis į aukšto kraujospūdžio keliamą riziką, apibrėžkime sąvokas – kraujospūdis, sistolinis spaudimas, diastolinis spaudimas:

Kraujospūdis (BP) – tai jėga, kuria cirkuliuojantis kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles ir kuri yra būtina kraujotakai visame kūne palaikyti. Jis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg) ir pateikiamas dviem skaičiais: sistolinis ir diastolinis spaudimas.

Sistolinis spaudimas, didesnysis skaičius, rodo spaudimą arterijose, kai širdis susitraukia ir pumpuoja kraują.

Diastolinis spaudimas, mažesnysis skaičius, rodo spaudimą arterijose, kai širdis ilsisi tarp susitraukimų.

Kartu šios sistolinio ir diastolinio spaudimo reikšmės atspindi bendrą širdies ir kraujagyslių sistemos būklę ir gali signalizuoti apie galimas sveikatos problemas, jei jos peržengia normos ribas.

Plačiai paplitusios ligos ar būklės, tokios kaip hipertenzija, paprastai turi pasaulines klinikinės praktikos gaires gydytojams, kad būtų užtikrinta geriausia praktika ir įrodymai, moksliškai patvirtinti išsamiais klinikiniais tyrimais. Tokios gairės nuolat peržiūrimos ir atnaujinamos, kad apimtų naujausias žinias apie tam tikrą ligą. Pagal 2020 m. International Society of Hypertension Global Hypertension Practice Guidelines, normalus kraujospūdis yra bet kokia reikšmė, žemesnė nei 130/85. Bet kokia 140/90 ir didesnė reikšmė laikoma hipertenzija, kuri skirstoma į 1 ir 2 laipsnio hipertenziją, kaip parodyta žemiau esančioje lentelėje (1). Jei jau sergate hipertenzija, šias gaires verta perskaityti.

Svarbu paminėti, kad kraujospūdis įvairiems žmonėms gali skirtis ir yra labai individualus. Pavyzdžiui, mano mama visą gyvenimą turėjo gana žemą kraujospūdį, ir aš tai paveldėjau iš jos. Todėl jai (ir man pačiai) aukštas kraujospūdis gali būti net plačiai pripažintos normos ribose. Tai tik viena iš priežasčių, kodėl turėtumėte stebėti savo kraujospūdį visą gyvenimą ir tiksliai žinoti, kas būtent jums yra normalu (ar nenormalu).

Kraujospūdis ≠ širdies susitraukimų dažnis (pulsas)

Tie, kurie turi išmaniuosius nešiojamuosius įrenginius, gali paprieštarauti: kam man matuoti kraujospūdį, jei akimirksniu išsimatuoju širdies susitraukimų dažnį. Ne, kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis (dar vadinamas pulsu) nėra tas pats. Kaip minėta, kraujospūdis reiškia jėgą, kuria cirkuliuojantis kraujas spaudžia arterijų sieneles, o širdies susitraukimų dažnis – tai širdies dūžių skaičius per minutę, matuojamas dūžiais per minutę. Nors jie susiję ir gali vienas kitą veikti, tai skirtingi fiziologiniai matavimai.

Žmogus, sergantis hipertenzija, gali turėti mažą širdies susitraukimų dažnį. Kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį organizme valdo skirtingi mechanizmai, ir juos gali veikti skirtingi veiksniai. Pavyzdžiui, žmogus gali sirgti hipertenzija (aukštu kraujospūdžiu) dėl tokių veiksnių kaip arterijų standumas ar hormonų disbalansas, o tuo pačiu metu turėti mažą širdies susitraukimų dažnį (bradikardiją) dėl geros fizinės formos, vaistų poveikio ar tam tikrų sveikatos būklių.

Hipertenzija bauginančiais skaičiais

Mėgstu faktus, tikslumą ir skaičius, ypač kai reikia ką nors įrodyti. Todėl noriu pasidalinti keliais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kurie, tikiuosi, kiek supurtys jūsų galvą (2):

1,28 milijardo žmonių pasaulyje serga hipertenzija

Apskaičiuota, kad 1,28 milijardo suaugusiųjų nuo 30 iki 79 metų amžiaus visame pasaulyje serga hipertenzija. Du trečdaliai jų gyvena mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, tačiau vis tiek lieka daugiau nei 420 milijonų žmonių, gyvenančių dideles pajamas gaunančiose šalyse ir turinčių šią būklę. Taigi negalima jos nepaisyti manant, kad tai nutinka kažkam kitam!

46% suaugusiųjų nežino, kad serga hipertenzija

Apskaičiuota, kad 46% suaugusiųjų, sergančių hipertenzija, nežino, kad turi šią būklę. Taip yra todėl, kad mūsų organizmas gana ilgą laiką sugeba kompensuoti aukšto kraujospūdžio pasekmes. Hipertenzija paprastai neturi pastebimų simptomų, todėl pelnė pravardę „tylusis žudikas“. Hipertenzija vystosi palaipsniui, o jos poveikis organizmui, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių pažeidimas, gali likti nepastebėtas, kol neatsiranda rimtesnių sveikatos problemų, tokių kaip infarktas ar insultas. Dėl šio ankstyvųjų perspėjamųjų ženklų nebuvimo reguliarus stebėjimas yra itin svarbus ankstyvai diagnostikai ir kontrolei. Be reguliaraus kraujospūdžio tikrinimo žmonės gali likti nežinodami apie savo būklę.

Tik 1 iš 5 suaugusiųjų kontroliuoja hipertenziją

Tik maždaug 1 iš 5 suaugusiųjų (21%), sergančių hipertenzija, ją kontroliuoja. Todėl hipertenzija yra viena pagrindinių ankstyvos mirties priežasčių visame pasaulyje. Žmonės dažnai nekontroliuoja hipertenzijos dėl informuotumo stokos, nes ji paprastai neturi simptomų ir be reguliarių patikrų lieka nediagnozuota. Be to, gyvensenos veiksniai, tokie kaip prasta mityba ir judėjimo stoka, kartu su sunkumais laikantis vaistų vartojimo režimo, lemia prastą ligos kontrolę. Nepakankamas ilgalaikės rizikos suvokimas taip pat trukdo veiksmingai kontroliuoti hipertenziją.

Ką sako mokslas?

Hipertenzija ir ilgaamžiškumas

Hipertenzija ir ilgaamžiškumas nedera viename sakinyje. Viename ankstesnių savo Nexus numerių aptariau, kaip aukštas kraujospūdis yra rizikos veiksnys 6 iš 10 mirtiniausių ligų Vakarų pasaulyje. Tarp jų – išeminė širdies liga (3,4), Alzheimerio liga ir kitos demencijos (5), insultas (6), inkstų liga (7,8), hipertenzinė širdies liga (9) ir II tipo cukrinis diabetas (10,11).

Negydoma hipertenzija gali reikšmingai sutrumpinti gyvenimo trukmę, kaip nutinka daugeliu atvejų. Vidutiniškai vien hipertenzija gali sutrumpinti gyvenimo trukmę 5–8 metais (12,13). Tačiau, kaip ir bet kokia bėda, ji paprastai neateina viena. Hipertenzijos poveikis bendram mirtingumui silpsta priklausomai nuo ligos pradžios amžiaus – nuo mirtingumo rizikos, 2,5 karto didesnės kai hipertenzija diagnozuojama iki 45 metų amžiaus, iki mažesnės nei 30% perteklinės mirtingumo rizikos, kai ši diagnozė nustatoma vyresniems nei 65 metų (14). Tai reiškia, kad kuo anksčiau gyvenime susergate hipertenzija, tuo didesnė bendro mirtingumo rizika. Tikslus poveikis priklauso nuo tokių veiksnių kaip hipertenzijos sunkumas, kaip gerai ji kontroliuojama, ir kitų sveikatos būklių buvimas. Veiksmingas gydymas ir gyvensenos pokyčiai gali sumažinti daugelį šių rizikų ir pagerinti ilgaamžiškumą.

Įdomus tyrimas buvo atliktas Portugalijoje, siekiant nustatyti hipertenzijos paplitimą tarp šimtamečių ir įvertinti, ar genų polimorfizmai, koduojantys pagrindines kraujospūdžio reguliavimo molekules, yra susiję su ilgaamžiškumu (15). Į tyrimą buvo įtraukti 253 šimtamečiai (100,26 ± 1,98 metų) ir 268 kontrolinės grupės asmenys (67,51 ± 3,25 metų). Hipertenzijos paplitimas tarp šimtamečių buvo 64,4%, ir daugumai (58,9%) ji buvo kontroliuojama, o tai buvo statistiškai reikšmingai mažiau nei kontrolinėse grupėse, taip pat ir daug geriau kontroliuojama. Tyrimo rezultatai parodė, kad hipertenzija yra rizikos veiksnys, trukdantis pasiekti ilgaamžiškumą. Be to, hipertenzija, atsižvelgus į lytį ir diabetą, buvo nepriklausomas ilgaamžiškumui priešingas rizikos veiksnys. Šie duomenys rodo, kad hipertenzijos paplitimas tarp šimtamečių buvo mažesnis nei tarp vyresnio amžiaus žmonių, o tai patvirtina geresnių širdies ir kraujagyslių rizikos profilių svarbą siekiant ilgaamžiškumo net esant genetiniam polinkiui.

Ar jums gresia didesnė hipertenzijos rizika?

Aukštą kraujospūdį lemia daugybė rizikos veiksnių, kuriuos apytiksliai galima suskirstyti į keičiamus (tuos, kuriuos galite paveikti) ir nekeičiamus. Tad atlikime jums greitą patikrą:

Nekeičiami rizikos veiksniai

Amžius: hipertenzijos rizika didėja senstant, ypač po 65 metų.

Šeimos anamnezė: jei šeimoje yra buvę hipertenzijos atvejų, jūsų rizika padidėja.

Etninė kilmė: afroamerikiečiams gresia didesnė rizika susirgti hipertenzija.

Lytis: vyrai dažniau serga hipertenzija iki 55 metų, o moterys – dažniau po menopauzės.

Keičiami rizikos veiksniai

Mityba: didelis druskos kiekis, mažas kalio kiekis ir mityba, kurioje gausu sočiųjų riebalų bei cholesterolio, gali padidinti kraujospūdį.

Fizinis neaktyvumas: reguliaraus fizinio aktyvumo trūkumas gali lemti svorio augimą ir padidinti hipertenzijos riziką.

Nutukimas: antsvoris ar nutukimas didina širdies krūvį ir gali pakelti kraujospūdį.

Alkoholio ir tabako vartojimas: per didelis alkoholio vartojimas ir rūkymas gali pakelti kraujospūdį.

Stresas: lėtinis stresas gali prisidėti prie kraujospūdžio padidėjimo.

Miego apnėja: šis miego sutrikimas, dėl kurio kvėpavimas pakartotinai nutrūksta ir vėl atsinaujina, gali sukelti hipertenziją.

Kiti veiksniai

Lėtinės ligos: tokios būklės kaip diabetas, inkstų liga ir didelis cholesterolio kiekis gali padidinti hipertenzijos išsivystymo riziką.

Vaistai: kai kurie vaistai, tokie kaip kontraceptinės tabletės, vaistai nuo peršalimo ir dekongestantai, gali padidinti kraujospūdį.

Aukšto kraujospūdžio rizikos veiksniai gerai pavaizduoti žemiau esančiame paveikslėlyje (16):

Gyvensenos pokyčiai kraujospūdžiui kontroliuoti

Pagal 2020 m. International Society of Hypertension Global Hypertension Practice Guidelines, yra aiškių veiksmų, kurių galite imtis norėdami sumažinti kraujospūdį ir išvengti nuolatinio vaistų vartojimo, kaip parodyta žemiau esančioje lentelėje (1). Trumpai tariant, svarbiausia atkreipti dėmesį į druskos kiekio mažinimą, rūkymo atsisakymą, reguliarų fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą, kurioje gausu vaisių ir daržovių ir kuri taip pat padės sumažinti svorį, bei saikingą alkoholio vartojimą. Visa tai priklauso nuo jūsų pačių ir jūsų valios.

Prailginkite sveikų gyvenimo metų trukmę – stebėkite kraujospūdį ir imkitės veiksmų

Nėra kito būdo sužinoti savo kraujospūdį, kaip tik jį matuoti. Suaugusiesiems, kurių kraujospūdis normalus, jį reikėtų tikrinti bent kartą per 1–2 metus reguliarių sveikatos patikrų metu. Turintieji prehipertenziją turėtų jį matuoti kas 3–6 mėnesius, o sergantieji hipertenzija turėtų stebėti dažniau, galbūt kasdien ar kas savaitę, kaip pataria gydytojas. Žmonėms, turintiems papildomų sveikatos būklių ar vartojantiems tam tikrus vaistus, taip pat gali prireikti dažnesnio stebėjimo. Mano patarimas būtų:

1. Įsigykite kraujospūdžio matuoklį ir visada laikykite jį namuose, kad prireikus turėtumėte.
2. Pradžiai – matuokite kraujospūdį kartą per mėnesį porą mėnesių. Susipažinsite su savo dėsningumais.
3. Jei matote, kad nėra jokių problemų, galite matuoti kartą per ketvirtį arba kartą per 6 mėnesius.
4. Jei matote, kad jis viršija 130 sistoliniam ir viršija 85 diastoliniam, matuokite dažniau, kad pamatytumėte, ar toks dėsningumas tęsiasi. Peržiūrėkite savo gyvenseną ir pažiūrėkite, kur galite iš esmės ką nors pakeisti.
5. Jei matote, kad jis viršija 140 sistoliniam ir viršija 90 diastoliniam, nedelsdami kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir nesikliaukite vien vaistais kaip greitu sprendimu. Gyvensenos pokyčiai gali padėti jums sugrįžti į normą. O dėl vaistų – jei jie paskirti, juos reikia vartoti reguliariai, kasdien, kaip nurodyta!!! Neimprovizuokite ir nevartokite jų tik tada, kai jaučiate kokius nors simptomus – nejuokaukite su savo sveikata.
6. Matuokite kraujospūdį, kai jaučiate keistus simptomus arba kad kažkas negerai, kad įsitikintumėte, jog tai nesusiję su jūsų kraujospūdžiu. Tarp jų – krūtinės skausmas, dusulys, palpitacijos (jausmas, kai jaučiate savo širdies plakimą), klaudikacija (kojų ar rankų skausmas arba mėšlungis, atsirandantis mankštos ar fizinės veiklos metu), periferinė edema (audinių patinimas, dažniausiai blauzdose ar plaštakose), galvos skausmai, neryškus matymas, nikturija (dažnas naktinis šlapinimasis pabundant), hematurija (kraujas šlapime), galvos svaigimas.
7. Darykite tai teisingai. Matavimo sąlygos gali stipriai paveikti rezultatus. Žemiau pateiktas vaizdas puikiai apibendrina, kaip turėtumėte atlikti matavimą (1).

Patikrinau atsitiktinės internetinės vaistinės svetainę dėl kraujospūdžio matuoklių kainų ir ne, tai nėra brangu, tad jokių pasiteisinimų. Kaina svyravo nuo 24 iki 89 EUR. Savąjį įsigijau maždaug už 50–60 EUR. Ir taip, vieni yra brangesni už kitus bei šiek tiek tikslesni, tačiau svarbiausia, kad savo kraujospūdį matuotumėte bent jau kažkuo. Jei neturite jokio medicininio išsilavinimo, rekomenduoju įsigyti automatinį matuoklį, kuris uždedamas ant žasto (o ne ant riešo, nes tokie yra mažiau tikslūs ir labiau svyruoja). Šio Nexus numerio proga išsimatavau savo kraujospūdį – jis buvo 113/70 (įrodymas žemiau), o tai mano amžiui yra gana žema. Jei pavyko įtikinti bent vieną žmogų pasitikrinti savo kraujospūdį, esu laiminga!

Tikiuosi, kad jei iki šiol neturėjote kraujospūdžio matuoklio, dabar jau ieškote jo internete. Atminkite: jei (kol kas) nieko blogo nejaučiate, tai dar nereiškia, kad jūsų kraujospūdis tvarkingas. Daugiau įžvalgų apie jūsų sveikatą, ilgaamžiškumą ir sveikų gyvenimo metų prailginimą – po dviejų savaičių!

Išversta iš anglų kalbos dirbtinio intelekto pagalba.